Šeimos bylos

Skyrybos

Kartais susiklosto tokia situacija, kad skyrybos lieka, atrodo geriausia alternatyva tarp kitų blogesnių. Kartais tiesiog nėra kitos išeities, kaip pasukti skirtingais keliais.

Skyrybos yra tiek emocinis, tiek teisinis veiksmas. Nors išsiskiria beveik kas antra susituokusi pora, ir gali atrodyti, kad skyrybos yra dažna ir įprasta teisinė procedūra, realybėje, vistik, tai nebūna taip paprasta. Sutuoktiniai būna sukaupę daug nuoskaudų, o neretai ir visai nustoję konstruktyviai bendrauti. Tuomet yra tinkama kreiptis į profesionalų tarpininką, teisinį patarėją, atstovą, kuris padės suderinti bendrus interesus (pvz., dėl vaikų), o taip pat – tinkamai apginti savo teises ir interesus.

 Kaip išsiskirti?

Yra trys santuokos nutraukimo būdai:

1) sutuoktinių bendru sutarimu, supaprastinto proceso tvarka;
2) dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinio tvarka;
3) vieno iš sutuoktinių pareiškimu (taikoma rečiau, nes turi būti tenkinamos rečiau pasitaikančios sąlygos).

Pats optimaliausias (tiek finansine, tiek emocine, tiek teigiamų rezultatų ilgalaikėje perspektyvoje prasme) ir yra pirmasis būdas: bendru abiejų sutuoktinių sutarimu. Šiuo atveju sutuoktiniai parengia (paprastai teisininko padedami), tarpusavyje suderina ir pasirašo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje aptariami visi privalomi Civilinio kodekso 3.53 str. nurodyti klausimai: dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, dalyvavimo vaikų auklėjime, sutuoktinių vienas kito išlaikymo, turto padalijimo, kompensacijų, sutuoktinių pavardžių ir kt. Šią sutartį teismui patvirtinus atitinkamu sprendimu,  skyrybų procesas baigiasi. Kaip taisyklė, sutarties suderinimui prireikia kantrybės, laiko, kompromisų ieškojimo. Kai sutartis suderinta, teisme procesai ilgai neužtrunka (1-2 mėn.). Šio būdo privalumas – konstruktyvus klausimo sprendimas, mažesni kreipimosi į teismą kaštai, išsaugotas šalių orumas (nes neįrodinėjama šalių kaltė dėl santuokos iširimo ir kaltės pasireiškimo aplinkybės).
Kai sutuoktiniai iš esmės nesusikalba, kai turi nesuderinamas pozicijas dėl bendro turto pasidalijimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos ar išlaikymo, renkamasi ieškinio teisena. Šiuo atveju proceso kaštai yra didesni (mokamas žyminis mokestis, kiekviena pusė paprastai yra atstovaujama profesionalų, taigi didėja atstovavimo išlaidos), o procesas teisme ilgesnis. Jei po I-os instancijos teismo sprendimo kuri nors pusė lieka iš esmės nepatenkinta sprendimu, procesas tęsiasi toliau (apygardos teisme, Lietuvos Aukščiausiame Teisme), o tai – vėl papildomos laiko ir finansinės sąnaudos. Šio būdo privalumas – galima teismo pagalba pasiekti ekonomiškai naudingesnį sprendimą, nei būtų pavykę pasirinkus pirmą variantą.
Prieš renkantis skyrybų būdą, svarbu įvertinti, kokioje situacijoje esate, kokios pozicijos laikosi Jūsų antra pusė, kokios yra galimybės pasiekti taikų ir abipusiai naudingą (jei tokioje situacijoje galima kalbėti apie naudą) susitarimą.

 

Vedybų  sutartys 

Sudaromų vedybų sutarčių skaičius Lietuvoje palaipsniui didėja. Tai yra nevienareikšmiškai vertinamas teisinis instrumentas, todėl šalia vedybų sutarties privalumų, svarbu įvertinti ir galimas rizikas.

Dėl ko tariamasi vedybų sutartyje?  

Vedybų sutartis yra instrumentas, skirtas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms aptarti. Sutartimi gali būti reguliuojamas tiek esamo, tiek būsimo sutuoktinių turto teisinis režimas. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis, kuri įsigalioja santuokos registravimo dieną) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis, kuri įsigalioja nuo jos sudarymo ar vėlesnės sutartyje nurodytos datos).

Vedybų sutartyje negali būti aptariami neturtiniai sutuoktinių santykiai (pvz., lojalumo, pagarbos vienas kitam klausimai), sutuoktinių pareigos ir teisės jų vaikams, negali būti sąlygų, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai, ribojančių sutuoktinio(ių) teisę į išlaikymą, teisę kreiptis į teismą ar kitų Civilinio kodekso 3.105 str. nurodytų sąlygų. Tokie sutarties punktai būtų pripažinti negaliojančiais.

Vedybų sutarties sudarymas

Vedybų sutarties sudarymą be jos nutraukimą tvirtina notaras, sutartys registruojamos viešajame registre.

Jei vedybų sutartis sudaroma jau gyvenant santuokoje, priklausomai nuo sutuoktinių ketinimų, susijusių su jų turimu turtu, gali būti reikalinga pasirašyti dvi sutartis – turto padalinimo ir vedybų. Gali būti pasirašoma ir viena sutartis, kuri apjungia abiejų minėtų sutarčių elementus.

Jei tarp sutartį pasirašiusiųjų sutuoktinių kyla ginčas, sutartis gali būti keičiama, nutraukiama, pripažįstama negaliojančia (visa ar jos dalis) teismo sprendimu.

 

Šeimos bylos

Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje yra išskiriamos keturios šeimos bylų rūšys:
1. Bylos dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos);
2. Bylos dėl tėvystės (motinystės) nustatymo;
3. Bylos dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo;
4. Bylos dėl tėvų valdžios apribojimo.
Tai nėra baigtinis sąrašas šeimos bylų: Lietuvos aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad bylos dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo bei jo nutraukimo (CK 3.194 str.), bylos dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia (3.107 str.), bylos dėl turto padalijimo nenutraukus santuokos (CK 3.124 str.), bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium (CK 3.169, 3.174 str.), bylos dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant (CK 3.175 str.), bylos dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais (CK 3.176 str.) bei kiti ginčai kylantys iš šeimos teisinių santykių priskirtinos šeimos bylų kategorijai. Šios bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles kartu atsižvelgiant į šeimos byloms taikomas išimtis ir specifiką. Pavyzdžiui, šeimos bylose draudžiama priimti sprendimą už akių, teismas gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus ir kt.  (CPK 375-380 str.).