Teisinis argumentavimas

Argumentavimas, kaip teisinio samprotavimo metodas

Argumentavimas gali būti suprantamas plačiai, kaip apimantis kitus teisiniam samprotavimui būdingus metodus – logiką, analizę, hermeneutiką, o taip pat siauriau – kaip racionalus pagrindimas, kartais dar įvardijamas neformaliąja logika.

Argumentavimo technikų tinkamumas teisei pasireiškia tuo, kad argumentavimo teorija neakcentuoja tiesos kategorijos, todėl yra tinkamesnė (nei, pavyzdžiui, logika) normatyviesiems teiginiams (kurie nesiejami su teisingumu ir klaidingumu) pagrįsti. Argumentavimo tikslas yra ne tiek tiesos, objektyviai teisingo (angl. correct, true) sprendimo radimas, kiek racionalaus ir efektyvaus sprendimo pasiekimas. Racionalumas sietinas su tikslingumu, jis taip gali reikšti sąžiningumą (angl. fairness), nešališkumą (angl. equity), pagrįstumą (angl. validity), patikimumą (angl. reliability). Efektyvus sprendimas – tai disputo dalyvius įtikinantis sprendimas.

Pagrindinis argumentavimo teisėje iššūkis – būtinybė pagrįsti ne tik faktinius (“kaip yra”), bet ir normatyvinius (“kaip turi būti”) teiginius.